Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenėje tai įsisiūbuoja, tai vėl prityla diskusijos: būtina ar ne skiepyti vaikus nuo užkrečiamų ligų. Gydytojai pataria vadovautis ne interneto erdvėje ar televizijų šou laidose platinamais gandais ir mitais apie tariamai žalingą skiepų poveikį, o mokslininkų tyrimais, rekomendacijomis bei Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis. O jie liudija, jog skiepai yra saugiausia ir patikimiausia užkrečiamų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet sukuriama saugi aplinka ir visuomenei. Būtent skiepai įveikė tokias ligas kaip maras, difterija ar raupai, nusinešdavusias milijonus gyvybių. Pasaulio bankas neseniai paskaičiavo, kad vienas euras, išleistas ligų prevencijai ir profilaktikai, atitinka trisdešimt eurų, išleistų gydymui. Bet pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie ekonominį, o apie moralinį faktorių. Juk šeimos patiria didelį stresą, kai suserga artimas žmogus, ypač, kai į ligos patalą atgula vaikai.
Mažųjų pasvaliečių tėvelių gandai nesugundo
Pastaraisiais metais kai kuriose Europos šalyse buvo užfiksuoti tymų, kokliušo protrūkiai. Susirgimų šiomis ligomis neišvengta ir Lietuvoje, taip pat – Panevėžio apskrityje. Laimei, Pasvalio krašto šios pavojingos ligos nepasiekė.
Kas nutiko, kad kadaise labai grėsmingos, o pastaraisiais dešimtmečiais beveik išnaikintos ligos vėl ėmė belstis į mūsų duris. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis per 90 proc. visų šiomis ligomis sirgusių žmonių buvo neskiepyti. Didžiųjų miestų medikams didelį nerimą kelia tendencija, kai tėvai atsisako skiepyti savo vaikus.
„Darbo“ kalbinti Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro medikai teigė, jog mūsų krašte prieš skiepus nusiteikusių tėvelių yra labai nedaug. PASPC skiepų kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Pumputienė minėjo, jog per visą rajoną yra ne daugiau kaip dešimt vaikų, kurių tėvai neleido paskiepyti nuo vienos ar kitos ligos. O gydytoja pediatrė Margarita Leimontienė, turinti pusantro tūkstančio mažųjų pacientų, minėjo, jog nuo visų skiepų kategoriškai atsisakė tik vieno mažylio tėvai, dar dvi mamos suabejojo dėl kai kurių skiepų veiksmingumo ar neva galimų komplikacijų.
– Kartais mamytės manęs klausia, ar aš pati paskiepijau savo vaikus. Ramia sąžine atsakau, kad ir vaikus, ir septynerių metų anūkėlę paskiepijau ne tik nemokamomis, pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių numatytomis vakcinomis, bet mokamomis, kurias rekomenduoja gydytojai imunologai. Aš manau, kad jeigu tie tėveliai, kurie dar abejoja, skiepyti ar ne savo mažylį, pamatytų, tarkim, kokliušu sergantį vaiką, jų abejonės greitai išsisklaidytų. Tai labai sudėtinga liga, ligonį ištinka sunkūs kosulio priepuoliai, jis gali tiesiog uždusti. Manau, kad vyresni žmonės dar prisimena kaip sunkiai vaikystėje sirgo tymais. Dabar šios ligos vėl primena apie save. Nors jos jau buvo suvaldytos, bet jų sukėlėjai vis dar egzistuoja, – perspėja gydytoja. –O tymai – labai lengvai ir greitai plintanti liga.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-08-08 „Darbe“.
