Ar įmanoma atgaivinti prieš ketvirtį amžiaus kelerius metus Pasvalyje sėkmingai organizuotą festivalį „Bobų vasara“? Tokia mintis vis kur nors šmėsteli. Šį pavasarį vienas senųjų pankų ir „Bobų vasaros“ festivalio organizatorių Egidijus Valiūnas (Kileris) bei Pasvalio roko grupės „Laiptai“ lyderis Henrikas Balčiūnas apie tai susitikę diskutavo ir su rajono vadovais.
Daug smagių prisiminimų ir net sentimentų, kaip „Bobų vasaros“ festivaliai vyko nuo 1989-ųjų iki kokių 1993 metų. Kiek buvo entuziazmo, energijos, kokios didžiulės pajėgos organizavo „Bobų vasarą“! Kaip buvo viskas nauja, įdomu, nematyta ir negirdėta! Kaip siekta, kad atlikėjai būtų aukšto lygio profesionalai! Festivalis yra tęsęsis net po tris dienas…
– Daug telpa dabar į metus: atrodo, jau toli praeity visa roko epocha praėjo nuo pirmojo roko muzikos festivalio dienų, sukrėtusių Pasvalį. O tik treji metai! Kiek tada, pirmojo festivalio dienomis, buvo nelaimingų paauglių, su vilties likučiais apgulusių visas kultūros namų duris, bet taip ir nepatekusių ten, kur siautė galingas hard rokas, džiaz rokas, heavy metal! Nervinosi net įtakingi tėvai, savo atžalų spiriami žūtbūt parnešti bilietus į trokštamos muzikos šventę, – 1990-ųjų rudenį rašė mūsų „Darbo“ laikraštis.
Po pusmečio visas Pasvalys suplaukė į parką išgirsti ir pamatyti „Anties“ su pačiu Algirdu Kaušpėdu. Vėliau parke triukšmingai skambėjo jaunimo muzikos festivalis „Drakono metai“, o 1989-aisiais parke surengė dar vieną festivalį, kurį pavadino „Bobų vasara“, paskui – ir kitą.
– Į Pasvalį atėjo „Bobų vasara 90“ – rimčiausias, geriausiai iki šiol organizuotas festivalis. Jo rengėjai šiemet panoro ne šiaip susirinkti į tradicinę savo šventę, o padaryti tikrą šventę rimtajam, pastoviajam muzikos gerbėjui. Ar toks jau yra mūsų mieste ir rajone? – prieš ketvirtį amžiaus klausė „Darbas“.
Taigi penktadienio popietė. Miesto centras šviečia reklaminiais skydais ir plakatais. Natūralu, kad į pirmos dienos koncertus parduota daugiausia bilietų: pasvaliečiai simpatizuoja bardams, kiek tai įmanoma šiais susirūpinimo laikais. Kultūros namų salė prisirenka beveik pilna.
Ir iš tiesų salė klausėsi tyliosios muzikos, kaip tuomet ją siūlė vadinti kaunietis gitaristas Alfredas Kukaitis. O vėliau – dar koncerto ir pasisėdėjimo pratęsimas „Dūdoriaus“ klube…
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-08-08 „Darbe“.
