Simonaičių giminės susitikimas su auksiniu atspalviu

astos 3
Pasvaliečiai Birutė ir Petras Simonaičiai Auksines vestuves šventė Kalneliškiuose, tėviškės sodyboje. Kaip ir prieš 50 metų…

Kalneliškiuose, senojoje tėviškės sodyboje, suvažiavo Simonaičių giminė. Apie pusę šimto. Ši graži tradicija tęsiasi bene 45 metus, prasidėjusi, kai 1970-aisiais buvo švenčiamos tėvų Agotos ir Juozapo Simonaičių Auksinės vestuvės. O dabar per giminės susitikimą toks pat jubiliejus buvo paminėtas pasvaliečių Birutės ir Petro Simonaičių. 1965-ųjų rugpjūčio pradžioje jie vestuves šoko irgi šioje Kalneliškių sodyboje. Tik tada lijo ir buvo labai šlapia. Užtat per Auksines vestuves pasitaikė geras oras.

Šalia jaunesnės moters ir vyras labiau pasitempia…

– Jau daug metų mūsų giminė renkasi Kalneliškiuose beveik kiekvieną vasarą. Žinoma, senstam, tad tradicijas vis sunkiau išlaikyti. Tačiau ir jaunimas nori susitikimo, – sako 86 metų Petras Simonaitis.

Tarkim, buvo tradicinis giminės susitikimo valgis – bulviniai ir kraujiniai vėdarai, kurių specialistė sesuo Emilija. Bet jai jau 93 metai ir šventėje dalyvauti negalėjo.

– O bandelių, kaip ir anksčiau, tėviškės krosnyje prikepė jaunesnieji giminaičiai. Brolis Julius, kuris prižiūri šią mūsų tėvų sodybą, visada padaro alaus. Be to, ir bičių laiko, padedu medų kopinėti, – šypsosi Petras Simonaitis, kuris pavaišina savo tėviškės medumi.

astos 1
Birutė ir Petras Simonaičiai su sūnumis Viliumi, Giedriumi, anūkais Pijumi, Kristina, Uršule ir Motiejumi (nėra viduriniojo sūnaus Andriaus ir anūkės Mortos).

Simonaičių giminės susitikimai turiningi. Prieš keliolika metų net buvo pastatę spektaklius „Amerika pirtyje“ ir „Žaldokynė“. Jie nufilmuoti, tad dabar smagu pažiūrėti.

Tęsiama ir giminės sportinių žaidynių tradicija.

– Per šį susitikimą dar stalo teniso pažaidžiau, – prisipažįsta 87-uosius einantis Petras Simonaitis, kurio tėviškės sodyba Kalneliškiuose beveik vienmetė – įkurtuvės švęstos 1928-ųjų rudenį, o kitų metų pavasarį gimė Petriukas. – Šeimoje buvom dešimt vaikų, tačiau du nedideli mirė. O šiandien esam gyvi septyni. Susitikime galėjo dalyvauti dvi seserys ir du broliai.

Ir vėl pagal tradiciją buvo pasveikinti jubiliatai: panevėžietė sesuo Valerija šventė 85-metį, o jos dukra Vilija – 50-metį, joniškėlietis svainis Jonas Bielozarevičius – 90- metį, panevėžietės sesers Emilijos anūkas su žmona – Sidabrines vestuves.

O inteligentiška ir darni pasvaliečių Birutės ir Petro Simonaičių pora – Auksines vestuves.

Susituokė prieš 50 metų. Tuomet Petras Simonaitis buvo Pasvalio internato direktorius, jau 37-uosius einantis vyras iki ausų paskendęs darbuose. O dešimčia metų jaunesnė Birutė Grakauskaitė – lituanistė, studijas baigusi tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute.

– Senas, vaikų nebeužaugins, – savo motinos abejones dėl žento amžiaus šiandien prisimena Birutė Simonaitienė.

Užaugino ne tik tris sūnus, bet ir penki anūkai baigia užaugti: Kristina ekologijos studijas tęsia Olandijoje, Pijus matematiką studijuoja Prancūzijoje, Morta lietuvių ir italų kalbas – Vilniaus universitete, Uršulė baigė Vilniaus licėjų, o Motiejus Pasvalyje – trečią klasę.

– Moteris greičiau pasensta. O vyras šalia visada stengiasi būti pasitempęs ir energingas. Pintinę pomidorų pats paėmęs neša. Negi moteris krepšius temps, – šypsosi Birutė Simonaitienė.

Birutę ir Petrą sieja ne tik pomėgis kapstytis sode, kaip šmaikštauja, darže sutariam, bet ir gyvas domėjimasis savo giminės istorija, jos likimais, taip pat kelionės, knygos, renginiai…

Pasinėrė į turtingą šeimos archyvą

Birutė Grakauskaitė-Simonaitienė dabar įsigilinusi į savo šeimos ir gimtosios Palėvenės turtingą istoriją:

– Jei ne tėvų visas didelis archyvas, išėjusi į pensiją neturėčiau ką veikti.

Povilas Grakauskas, Birutės tėtis, prieškario Palėvenėje buvo vargonininkas, chorvedys, režisierius, artistas, skaitovas, muzikantas, taip pat pašto agentūros viršininkas ir fotografas. Todėl Birutės šeimos archyve daug senų nuotraukų.

– Nuo 1935 metų tėvelis – Palėvenės šaulių būrio sekretorius. Tai buvo didžioji jo kaltė, – liūdnai sako Birutė Simonaitienė.

1941-ųjų birželis. Vargonininkas Povilas Grakauskas į vežimą sukrovė savo turtingą biblioteką, įkėlė dešimtmetį sūnų Vytautą, pusantrų metukų dvynius Birutę ir Viliuką, žmoną Anelę ir išsiuntė į Varniškių kaimą, į žmonos tėviškę. O pats sakė negalįs pasitraukti iš pašto.

Birželio 24-ąją Povilą Grakauską suėmė, nugabeno į Panevėžį, į laikinuosius NKVD rūsius. Kitą ankstyvą rytą sušaudė laukymėje, prie cukraus fabriko…

– Mamytė sulaukė 94 metų. Ji labai daug pasakojo iš savo prisiminimų, – sako Birutė Simonaitienė, kuri pasinėrusi į Moterų katalikių veiklą, o prieš karą šiai draugijai priklausė ir jos motina.

Apie savo mamą Anelę Grakauskienę Birutė pasakoja:

– Karo ir pokario baisumai, neviltis ano meto moterų gyvenimuose daug ką sulaužė, išmetė net iš jų atminties daugybę gražių moteriškų dalykų. Mano mamą gyvenimas pavertė vyru, mokančiu ir pjauti, ir gardą gyvuliui susikalti, ir žemę įdirbti…

Vis dėlto visi trys Grakauskų vaikai, tarp jų ir Birutė, baigė aukštuosius mokslus.

Birutės tėvų šeimos istorija susidomėjusi anūkė Uršulė yra parašiusi kūrybinį darbą.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-08-01 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.