Vieną dieną redakciją pasiekė priekaištas: „Kodėl „Darbas“ rašo tik apie krepšinį, futbolą ar rankinį ir visiškai neskiria dėmesio motociklų sportui?“ Nepasakysiu, kad dėl to ėmė labai graužti sąžinė, tačiau pasidarė įdomu, kam Krepšinio šalyje rūpi tokie dalykai. Susiskambinom, susitarėm ir štai, vieną šiltą popietę aš jau sėdžiu Kiemelių kaime obels paunksnėje ir šnekinu tris motociklų sporto gerbėjus: Darių Moderį, Dalių Vaičekonį ir Raimondą Pilį.
Jauniausiam Raimondui – dvidešimt šešeri, vyriausiam Dariui – trisdešimt metų. Vyrai turi darbus, šeimas, augina vaikus, o pasitaikius mažiausiai progai, sėda ant galingų plieninių žirgų ir pasileidžia paskui vėją. Raižo ne tik laukais, bet ir dalyvauja varžybose. Daliaus „specializacija“ – motokrosas, o jo bičiuliai dažniau dalyvauja ENDURO. Tai neįtikėčiausių kliūčių ir sunkumų kupina motociklų sporto šaka, kurioje labai svarbu turėti ištvermės ir gebėjimo susikaupti. Vienas ENDURO važiavimas apytiksliai trunka nuo 6 iki 9 valandų. Trasą sudaro labai įvairus reljefas, tai miškai, kalnai, upės, brastos, pelkės, smėlynai ir t. t. Varžybos vyksta dvi dienas, per jas sportininkai turi įveikti po 2–3 ratus, kurių ilgis gali būti nuo 50 iki 80 km.
„Žmonoms to geriau nežinoti…“
Vaikinai motociklais „susirgo“ skirtingai. Raimondas šiuo sportu susidomėjo dar vaikystėje, kai tėvas jį nuvežė pasižiūrėti motokroso varžybų į Biržus. Daliui tiesiog nuo mažų dienų patiko dviratės transporto priemonės, o Darių užlipti ant motociklo prieš kelis metus paskatino draugai.
Vyrai viso pokalbio metu nuolat pabrėžia, kad yra ne profesionalai, o mėgėjai, sportuojantys tik savo malonumui, tačiau, kai išvystu jų apdovanojimų kolekciją, suprantu, kad į šią aistrą jie žiūri labai rimtai.
Kadangi tai techninė sporto šaka, motociklams vyrai skiria didžiulį dėmesį.
– Paprastai, prieš varžybas garaže prasikuičiu iki išnaktų, – prisipažįsta Darius.
Varžybose naudojami specialūs sportiniai motociklai, neskirti važinėti įprastais keliais. Nuo paprastų mūsų gatvėse sutinkamų dviračių motorinių priemonių jie skiriasi tuo, kad yra gerokai lengvesni (sveria apie 100 kg) ir juose įmontuoti galingi varikliai. Čia taip pat naudojamas specialus rėmas, važiuoklė, amortizatoriai, pritaikyti ekstremaliems krūviams: šuoliams ir bekelei.
Šis sportas ne iš pigiųjų. Naujas motociklas kainuoja apie 7000 eurų. Po dvejų– trijų metų naudojimo jį reikia keisti, nes varžyboms pasidaro nebetinkamas. Šalmas kainuoja 400 eurų. Tiek pat reikia pakloti ir už specialius batus ir t. t. Po kiekvienų varžybų reikia keisti tepalus, filtrus, grandines, sulūžusias detales?
Klausiu, kaip į šias išlaidas žiūri antrosios gyvenimo pusės?
– Žmonoms to geriau nežinoti, – atsidūsta visi kaip vienas.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-07-04 „Darbe“
geras