Nuoširdumo ir staigmenų festivalis

20150616_192130
Misterijos repeticijos akimirka

 

Artėjantį savaitgalį Pasvalyje karaliaus teatras. Tradicinis Joninių ir Lietuvos teatrų festivalis kvies pasinerti į intriguojantį, įtraukiantį ir staigmenų kupiną scenos pasaulį.

Vienas paskutinių ir bene stipriausių šviesios atminties režisieriaus Gintaro Kutkausko darbų buvo pantomimos spektaklis, skirtas Hansui Kristianui Andersenui. Magiška kelionė per garsaus žmogaus gyvenimą buvo papasakota be žodžių. Tai buvo judesio spektaklis, kuriame dalyvavo profesionalai: du mimai ir balerina. Šis kūrinys buvo rodomas ne tik Pasvalyje, bet ir Vilniaus Mažajame teatre. Šio spektaklio repeticijų ištraukos, Gintaro Kutkausko balso įrašai ir judesio miniatiūros, kurias įkvėpė pasaulinio garso pantomimos artistas Marselis Marso, virto spektakliu „Palikimas“. Penktadienio vakarą žiūrovų lauks emociškai labai stiprus prisilietimas prie mūsų krašto Žmogaus Paukščio – Gintaro Kutkausko asmenybės.

Iškart po jo – premjera. Režisieriaus Sigito Paliulio vadovaujamas Kultūros centro teatras rodys G. M. Martinez de Sierra spektaklį „Lopšinė vienuolyne“. Trumpas siužetas: ramų vienuolyno gyvenimą sudrumsčia prie vartų paliktas naujagimis kūdikis…

Šeštadienis – linksmybių ir mistikos diena. Vakarą pradės Pasvalio klėties teatras su pasvaliečių mėgiama ir jau pasiilgta komedija „iš pijokų gyvenimo“ „Cingu lingu“. Gerą ir smagią nuotaiką žiūrovams žada ir Šiaulių kultūros centro Suaugusiųjų mėgėjų teatro grupė kuri parodys M. Fermo komediją „Durys pyška“.

O laikrodžio rodyklėms artėjant prie vidurnakčio, prasidės festivalio kulminacija – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta misterija „Užaugau Pasvaly“. Praeitis ir dabartis, garsiausi mūsų krašto istoriniai veikėjai, Joninių magija ir nesumeluota meilė tėviškei susipins į vieną magišką trumpiausios metų nakties vainiką. Du senojo tilto krantai bus sujungti įspūdinga 250 metrų ilgio Lietuvos respublikos vėliava, kurią festivaliui maloniai sutiko paskolinti jaunimo organizacija „Darbas“. Misterijos autorė ir geroji dvasia – nepailstanti Aurelija Kutkauskienė. Režisierė – Ramunė Uždavinienė.

Sekmadienį, po šv. Mišių vaikų ir jų tėvelių lauks teatro „Lino lėlės“ spektaklis visai šeimai „Lietuviška pasaka apie tris seseris“.

Pabūti kartu, pasidžiaugti vienas kitu – tai bene svarbiausia Joninių tradicijų ir papročių dalis. Tą daryti kvies ir tradicinis Joninių ir Lietuvos teatrų festivalis.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

3 Comments

  1. Spėrus vaikinas esat, pone vyriausiasis, gerai tarnaujat ir nedykai duoną valgot… Operatyvus, tskant!
    Kitą vertus, o kas gi globos tokį didelį nuoširdumo ir staigmenų festivalį? Kiba, etatinių globėjų sąrašas kaip Mažupė nuseko?
    Baigsiu: saviveikliniams aktoriams – kūrybos įkvėpimo, žiūrovų prielankumo ir darnių katučių, pereinančių į 120 dB griausmingus aplodismentus!
    P. S. Jei misterijoje (-ose) pasirodytų, tarkim, šios informacijos autorius saviveiklininko vaidmenyje – ir jam mūsų, mažupiečių, katutės už visai neprastą festivalio pristatymą! Suvis, neglobėjišką…

  2. Ačiū už įvertinimus ir globa. Maloniai kviečiu visus ir nuo Mažupės, ir nuo Mūšos krantų į misteriją ir į visą festivalį.
    Na, o jei gerai žiūrėsit, maž viename ar kitame personaže atpažinsite ir viena stambių kaulų plinkanti vyrioką iš Joniškėlio respublikos 🙂

    1. Matot, pone vyriausiasis, jei kas ir perskaitys mudviejų epistolinio žanro „perliukus“, tai vargu bau, ar ką supras: mano pirmąjį „postą“ Tamsta negailestingai ištrynėte, tuo parodydamas, kad esate lojalus vietinei valdžiai, uolus partietis ir neveltui buvote paskirtas savų partiečių savos pasvališkos ideologijos vedliu…
      Už kvietimą atvykti Pasvalin esu dėkingas, tačiau to padaryti negalėsiu: ant padkavos pramušiau dviračio padangą, „žalios“ gumos po ranka neturiu, pompą šunėkas irgi vietoj kaulo kažikur pakavojo, autobusiuks iš mūsų pavietės nevažiuoja, tad sėdėsiu ant Mūšos kranto ir gaudysiu žuvį… Tikiuosi Tamstos laikraštyje perskaityti kuo išsamiausią informaciją apie festivalį su 2 – 3 globėjo fotkėmis.
      Pabaigai, eilinis komplimentas Tamstai: visai nesat „stambių kaulų“, gal tik KMI didokas… O plikti – irgi praplikusia mano galva, šimtą kartų geriau, nei vyrui dažyti plaukus! Ir dar varno sparno spalva…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.