Pasvalio senelių namai, oficialiai vadinami Paslaugų ir užimtumo centru pagyvenusiems ir neįgaliesiems, paminėjo penkiolikos metų sukaktį. Ir sveikintojų atvyko labai daug. Kaip ne vienas lyg rimtai, lyg juokais išsitaria, apie savo senatvę visi pagalvojam.
Senelių namai tarsi priverčia stabtelėti ir susimąstyti, o kokia bus mano senatvė, kur aš ją praleisiu. Juk šiuose namuose ilgus mėnesius, metus leidžia ir, rodos, dar neseniai buvę energingi, net jautęsi svarbūs ir labai reikalingi žmonės, o šiandien visiškai bejėgiai prie lovos prikaustyti seneliai. Taigi, perfrazuojant žinomą posakį, neišsižadėk senatvės ir bejėgystės.
Dar daug kas prisimena šiame pastate buvus senąją Pasvalio ligoninę. O dabar Paslaugų ir užimtumo centro pagyvenusiems ir neįgaliesiems direktorė Rasa Beinorienė pasakoja, kaip 2000 metų birželio pradžioje čia ką tik duris atvėrusiuose Senelių namuose apsigyveno septyniolika žmonių.
Senelių namuose per penkiolika metų gyveno 207 žmonės, iš jų 130 iškeliavo amžinybėn. Šiandien gyvena 38, beje, dvidešimt vyrų ir aštuoniolika moterų. Dešimt gyventojų nesikelia iš patalo, kiti daugiau ar mažiau pavaikšto, juda vežimėliuose. Jauniausiai neįgaliai Senelių namų gyventojai 38 metai, vyriausiai – 98-eri. Viena močiutė buvo sulaukusi 103 metų. Nuo pat pirmųjų dienų Pasvalio senelių namuose gyvena 75-erių Vytautas Petras Gasiūnas.
Per penkiolika metų Senelių namai taip suremontuoti ir skoningai sutvarkyti, išpuoselėta tokia didžiulė erdvė Lėvens upės pakrantėje, kad ši jauki ir graži vieta labai panaši į kurorto kampelį.
O šventė kiemelyje buvo puiki jau vien dėl nuostabaus gamtos prieglobsčio ir lepinančiai vasariško oro.
– Prieš dvidešimt–trisdešimt metų pergyvenom, kaip reikės praleisti senatvę, ir kartu baisėjomės, kokie nejautrūs užsieniečiai, paliekantys senelius valdiškuose namuose, – dar neseną praeitį priminė Seimo narys Antanas Matulas ir pripažino, jog čia darbuotojai atlieka labai sunkų darbą, kad gyventojai nepatirtų fizinio skausmo, ir ne mažiau svarbu užtikrinti gražią psichologinę aplinką.
Antanas Matulas padėkas įteikė visam kolektyvui, direktorei Rasai Beinorienei, vyriausiosioms socialinėms darbuotojoms Danguolei Grigaitienei ir Ritai Gumbelevičienei. Už paramą jis padėkojo viešniai iš Norvegijos, Pasvalio krašto garbės pilietei Inger Bekkevik.
– Prieš dvidešimt metų pirmą kartą lankiausi Joniškėlio senelių namuose. O dabar džiaugiuosi, jog Pasvalyje čia važiuoju kaip į savo namus. Kai autobusu įsuku į jūsų kiemą, gyventojai iš balkono man jau mojuoja. Šios sukakties proga noriu jums įteikti nuotrauką, kurioje mano gimtinės Norvegijoje kampelis, ir mažą investiciją į Senelių namų ateitį, – sveikino sena pasvaliečių bičiulė Inger Bekkevik.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-06-16 „Darbe“
