Giminės medyje – septynios kartos

alfutes gimine (4)

98 metų ustukietė Julija Keršanskaitė-Kalvėnienė Vytartų kapinėse sustoja prie savo senelių Veronikos ir Jono Kanišauskų kapo. Čia po šv. Mišių Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje susirinko plati Kanišauskų- Keršanskų-Keršių giminė. Nuo seniausios močiutės Julijos iki jauniausio daugiau nei metukų Igno Karkausko iš Vilniaus. Giminės medis aprėpia septynias kartas ir suskaičiuojam 178 žmones.

1917 metais, dar caro laikais, gimusi Julija Keršanskaitė- Kalvėnienė Vytartuose prie savo senelių kapo prisiminė, kaip čia vaikystėje ateidavo su savo motina Barbora KanišauskaiteKeršanskiene, kuri buvo gimusi 1888-aisiais, o 1960 metais palaidota Pasvalio kapinėse. Giminės jaunimui tai jau žilos senovės laikai…

Buvo susitikę prieš dvidešimt metų

Pirmą sykį Keršanskų giminė susitiko prieš dvidešimt metų – 1995-ųjų pavasarį. Tuomet dar buvo gyvos keturios seserys Keršanskaitės: Karolina Vatkevičienė, Julija Kalvėnienė, Pranciška Monkevičienė ir Emilija Baldišienė. Jau gana garbaus amžiaus močiutės, bet visos balsingos, geros atminties, kupinos liaudiškos išminties ir gyvybingumo. – Kol gyvi esam, reikia giminei susitikti. Seserų vaikus dar pažįstam, bet anūkus – jau ne visus. Šiemet sausio mėnesį per sesers Karolinos aštuoniasdešimtmetį ir nutarėm, kad nebėra ko laukti, reikia visiems šį pavasarį susieiti. Ir va, mes kartu, – prieš dvidešimt metų apie giminės susitikimo sumanymą pasakojo Julija Kalvėnienė. Tuomet susiėjo, suvažiavo visų keturių seserų Keršanskaičių vaikai, anūkai ir proanūkiai. Beveik šimtas žmonių. Po šv. Mišių visi pasuko į Pasvalio kapines, kur 1960 metais palaidota motina Barbora Kanišauskaitė-Keršanskienė.

Diliauskų kultūros namų salėje prie didelio vaišių stalo susirinkusiai giminei Julijos Kalvėnienės jauniausioji dukra Rima 1995-ųjų pavasarį kalbėjo:

– Dabar labai retai giminės susitinka. Tik liūdnom progom, per laidotuves jaučiam pareigą atiduoti paskutinę pagarbą. Ir štai bene pirmą kartą linksmai nusiteikusi susiėjo plati ir graži Keršanskų giminė. Pirmą, bet, reikia tikėti, ne paskutinį…

Kito giminės susitikimo teko palaukti dvidešimt metų. Per tą laiką iš keturių seserų Keršanskaičių liko tik Julija Kalvėnienė. Užaugo jaunimo karta – kurie dar buvo negimę ar visai vaikai, šiandien studentai ar jau spėję karjerą padaryti jaunuoliai.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.