Kokią gyvatvorę pasirinkti?

gyvatvore (1)

Gyvatvorės gali būti laisvai augančios arba karpomos, aukštos (2–4 m), vidutinės (1–2 m), žemos (0,6–1 m) ir visiškai žemos – apvadinės (iki 0,5 m). Rinktis reikia pagal sklypo dydį. Jei plotas nedidelis, sodinkite vidutinio aukščio augalus ir erdvę dalinkite siauromis žaliomis gyvatvorėmis, neleisdami joms išaugti. Dideliame sklype užteks vietos išauginti natūralaus stiliaus laisvai augančių augalų gyvatvorę, kuri nereikalaus ypatingos priežiūros, nereikės genėti, bet ji bus apie 3 m pločio ir 2 m aukščio. Formuojama gyvatvorė gali būti ir 50 cm pločio (priklauso nuo pasirinkto augalo), tačiau tokia gyvatvorė žydės ne taip įspūdingai, kaip auganti natūraliai.

Aukšta gyvatvorė

Jei gyvatvorė turi apsaugoti nuo triukšmo arba pašalinių akių, pasirinkite tankius ir aukštus krūmus – skroblo, buko, paprastosios eglės, kartais liepos sodinukus. Tai medžiai, kuriuos karpydami galite sukurti nuostabią gyvatvorę, tačiau jie turi didelę šaknų sistemą ir greičiausiai nustelbs netoli augančius augalus. Sodmenys turėtų būti 1–2 kartus persodinti, 0,6–1,5 m aukščio. Tie, kurių kamienai nuvalyti, suteikiant medelio formą, netinka. Reikia, kad šakos būtų iki pat žemės. Augalus sodinkite: viena eile, netankiai – 0,5–1 m, dviem eilėmis – 0,8–1,5 m, tarp eilių palikdami 0,3–0,5 m tarpus. Nepamirškite, kad plačią ir aukštą gyvatvorę kiekvienais metais karpyti bus vis sudėtingiau. Tiek aukštas, tiek vidutinio aukščio gyvatvores galima suformuoti iš populiariosios vakarinės tujos ir jos veislių. Pakenčia karpymą, puikiai sutankėja, ilgai išlaiko suteiktą formą, ištvermingos, turi kuokštinę šaknų sistemą, todėl nenustelbia šalia augančių augalų. Tačiau nepakenčia ilgalaikės sausros – užsitęsus karščiams tujas reikia laistyti. Sodinant viena eile, atstumai tarp augalų turi būti 0,3–0,6 m, dviem – 0,5–1 m, tarp eilių – 0,2–0,3 m. Sodinukams rinkitės susiformavusius, su keliomis viršūnėmis, vešlius augalus. Jei nusipirkote laibą, ištįsusį augalą, pasodinę nukarpykite negailėdami, virš žemės palikdami 15–20 cm storio kamienus, kad iš šoninių šakelių arba pumpurų išaugtų naujos šakos, antraip gyvatvorė bus su išretėjusia apačia. Aukštą (arba vidutinę) gyvatvorę galima išauginti ir iš europinio kukmedžio. Jis būna sodrios žalios spalvos, puikiai sutankėja. Tačiau auga lėtai, ypač pirmuosius trejus metus. Kukmedžiai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams, užterštam miesto orui.

Visą straipsnį skaitykite 2015-05-21 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *