Gegužė – tai pats gražiausias metas sode. Abrikosai baigia žydėti, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės ir kamanės. Bitės nuo žiedo ant žiedo perneša žiedadulkes, o svetimo žiedo dulkelės yra kur kas gyvybingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera. Saugokime bites, o jei galima – auginkime jas. Jokiais pesticidais žydėjimo metu nepurkškime sodų. Ir kaimynui patarkime šito nedaryti. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti ne taip paprasta. Lengviau rytą, po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia. Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesniems sutvarkyti prireiks dviejų – trijų metų. Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir kabliuku prismeigiamas prie žemės. Ties duobutės pradžia esanti stiebo žievė šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš ant horizontaliai esančio stiebo pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga iki 15–20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat palaistoma. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba pasodinti visą iš karto.
Visą straipsnį skaitykite 2015-05-14 „Darbe“.
