Apie senbernį Jurgį, kiaušinienę ir nuo muzikos byrantį tinką

IMG_5276

Jurginės – tai atgimstančios žalumos, pavasario ir arkliaganių šventė, kurią kažkada dar vadino žemdirbių Naujaisiais metais. Tai magijos ir burtų laikas. Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net ir medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir užtraukti nelaimę visiems ten esantiems. Šeimininkės buvo įsitikinusios, kad viščiukai ir žąsiukai geriau iš kiaušinių išsiris, jei vištą patupdysi perėti Jurginių dieną. Buvo draudžiama dirbti ir net važiuoti su gyvuliais. Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus. Per Jurgines klausomasi žemės šnekos: pridėk ausį prie žemės ir išgirsi rugių kalbą. Jei jie šnibždės – bus geras derlius, jei tylės – lauk blogų metų. Ir, be abejo, Jurginės – pavasariškų linksmybių diena. Tuo nesunkiai galėjo įsitikinti gausus būrys joniškėliečių, praeitą savaitgalį susirinkusių į jau tradicinę kapelų šventę „Prašom svečė kieminėt“. Penktus metus iš eilės svečius pasitinkantis Jurgis su mamaite Vandute ir šiemet porino savo šeimos istoriją. Ankstesniais metais muzikantus iš visos Lietuvos moteris kviesdavo su viltimi surasti savo senberniui sūnui žmoną. Deja, jau gerokai pliktelėjęs ir ketvirtą dešimtį baigiantis „jaunasis ūkininkas“ pasirodė esąs pernelyg išrankus tad mylimosios taip ir nesusirado… Piršlybos piršlybomis, o tradicija pavasarį pasitikti su trankia kapelų muzika išliko. Penkių kolektyvų, suvažiavusių iš visų Lietuvos kampelių vadovai lipo ant scenos, ragavo šviežiai iškeptos kiaušinienės, užkando joniškėlietiška duonele ir traukė pasirodymu numerį. Juk „Prašom svečė kieminėt“ ne tik šventė, bet ir kapelų varžytuvės! Kol dalyviai ruošėsi pasirodymams, žiūrovus linksmino svečiai iš Švobiškio. Mažieji Linos Bžėskienės šokėjai taip smagiai kilnojo kojas, kad nejučia pradėjo judėti ir visa salė. Pirmieji muzikinės kovos dalyviai – Panevėžio rajono Berčiūnų liaudiškos muzikos kapela „Sanžyla“, kuriai vadovauja Sigita Čekavičienė. Lyriškas melodijas keitė smagios polkutės, kurios labai greitai sušildė ir „užvedė“ publiką.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2015-04-30 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.