Šimonių kryžius neatlaikė gamtos išbandymų

Kryžius
Taip Šimonių kaimo kryžius atrodė praėjusią vasarą.

 

Daugelį Lietuvos kaimų puošia kryžiai – saviti statiniai, kuriuose persipina architektūros, skulptūros, kalvystės, o kartais ir primityviosios dailės elementai. Šios senos, iš kartos į kartą perduodamos liaudies tradicijos iš žmonių sąmonės nepajėgė išguiti net aršūs sovietinio buldozerinio ateizmo ideologai. Nors daugelyje kaimų sovietiniais metais kryžiai buvo nugriauti, tačiau prasidėjus Atgimimui šie tikėjimo ir vilties simboliai vėl papuošė pakeles. Tuo tarpu Pasvalio apylinkių seniūnijos Šimonių kaimą saugantis, ant cementinio postamento iškilęs metalinis kryžius sovietiniams funkcionieriams neužkliuvo. Galbūt todėl, kad stūkso nuošalioje vietoje, šalia vingiuojančio Ramojaus upelio. Ant postamento įrėžti žodžiai byloja, kad kryžių 1926 m. pastatė Šimonių kaimo jaunimas. Tačiau mįsle lieka užrašas: „Šimonių jaunimo atminimui jubiliejinių 1926“. Galbūt supainiotos datos ir vietoj 1926 m. turėjo būti 1928 m., kuomet švęstas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetis?

Šiandien vargu ar beįmanoma išsiaiškinti, koks jubiliejus turėtas omenyje ir kas buvo šio sumanymo autorius. Garbaus amžiaus šio kaimo gyventojai dar prisimena, kad vietos bendruomenės simboliu tapęs kryžius prieš karą buvo traukos centru – šioje vietoje mėgdavo rinktis jaunimas, per didžiąsias religines šventes jis buvo puošiamas. Sovietiniais laikais vienkiemiais išsimėčiusios sodybos nyko, tad ir kryžius pamažu tapo tik nebyliu Šimonių kaimo istorijos liudininku. Prieš maždaug tris savaites Savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus vyresnysis kultūros vertybių specialistas, „Anoniminių gamtininkų“ būrelio vadovas Gražvydas Balčiūnaitis, apžiūrėdamas Ramojaus upelio pakrantes, atkreipė dėmesį, kad likęs tik Šimonių kryžiaus cementinis postamentas. Kultūros vertybių specialistas prisipažino, kad pamačius tokį vaizdą, pirmutinė jam į galvą šovusi mintis – pasidarbavo metalo vagys ar savo energiją išliejo vandalai. Nors Šimonių kryžiaus ir nėra kultūros vertybių registre, tačiau, A. Balčiūnaičio nuomone, kryžių, kaip seną kaimo simbolį, reikėtų atkurti.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-04-14 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.