Lietuvos mokinių keramikos konkurse „Mano kiemo Aitvaras“ nugalėtojais tapo net penki mūsų rajono jaunieji keramikai. Laureatų diplomus pelnė Pasvalio muzikos mokyklos dailės skyriaus parengiamosios klasės mokinys Gustas Baltrušiūnas, šio skyriaus baigiamosios klasės mokiniai Justina Gelažiūtė ir Justas Kazilionis (mokytoja Nerutė Čiukšienė) bei Vaškų gimnazistas Simonas Kaziliūnas (mokytoja Regina Šlekienė). Vilniaus dailės akademijos specialų prizą laimėjo taip pat keramikės Nerutės Čiukšienės mokinė Fausta Langaitė, dailės skyriaus pirmokė. Kadangi konkursui buvo pristatyta apie 160 keramikos darbų iš keturiasdešimties Lietuvos mokyklų, o laureatų paskelbta penkiolika ir keturi Vilniaus dailės akademijos diplomantai, vadinasi, mūsų keramikai nemažai laurų nuskynė. Šiemet keramikos konkurso tema – mano kiemo Aitvaras. Taigi kaip atrodė Aitvaras, kur ir kaip gyveno, o gal tebegyvena, kam nešė turtus ir kam nelaimes? Aitvaras – lietuvių pagoniška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Tai dinamiška jėga – nepaprastai greitas judėjimas ir reiškia perėjūną, nenuoramą, padaužą. Aitvarai pasirodo kaip įvairios būtybės, lakstančios vasaros ar rudens vakarais virš medžių viršūnių, gali pasireikšti viesulu ir lekioti po laukus, girias, braškinti šakas, laužyti medžių viršūnes arba skraidyti padangėmis. Nusileidžia ant žemės girioje, kur turi savo būstą. Kartais Aitvaras laikomas geru, kartais blogu. Kai kada jis būna tamsus arba žalias, kai kada trykštantis ugnimi, lekiantis su kibirkštimis kaip raudona aukso ugnis ir pradingstantis valstiečio kamine ar pastogėje. Pagal padavimus Aitvarą žmogus gali rasti, pirkti, prisivilioti, prisijaukinti, išperinti iš gaidžio kiaušinio…
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-03-31 „Darbe“.
