Techninė pažanga meteorologų neišnaikins

medinis

Kokių orų laukti bent jau rytoj, norime žinoti visi. Nors sinoptikų prognozės ne visada būna tikslios, gyventi be jų tikriausiai nebemokėtume. Sutiktume gauti bent kokias nei išvis jokių. Galbūt dėl to ir Lietuvoje jau beveik šimtą metų veikia nacionalinė hidrometeorologijos tarnyba. Visus būtinus duomenis jau tiekia 20 meteorologinių stočių tinklas, dengiantis šalies teritoriją. Iš jų 7 informaciją apie orus bei klimatą teikia ir svarbiausiems pasaulio meteorologijos centrams Londone, Helsinkyje, Melburne, Vašingtone. Šiam septynetui priklauso ir Biržų meteorologijos stotis, veikianti be pertraukų nuo pat įkūrimo 1924 metais. „Visą parą, kas trys valandos, meteorologijos centrams siunčiame koduotas telegramas, kuriose – apie 30 skirtingų parametrų. Tik juos įvertinę, sinoptikai gali prognozuoti paros ar savaitės orus. Jei prasideda pavojingi reiškiniai: rūkas, lijundra, perkūnija ir kt., telegramas meteorologiniams centrams siunčiame nedelsdami“, – kalbėjo Biržų meteorologinės stoties viršininkas Bronislovas Medinis, vadovaujantis šiai įstaigai jau 36 metus. Be jo meteorologijos stotyje dirba dar 4 budėtojai. Jų darbo grafikas – kaip gaisrininkų: parą budi, keturias ilsiesi. Viso pasaulio meteorologijos tarnybos dirba Grinvičo laiku, visi tuo pat metu fiksuoja duomenis ir tuo pačiu laiku siunčia telegramas. Tad nieko neturėtų stebinti, kad meteorologų laikrodžiai rodo dviem valandomis mažiau nei oficialus šalies laikas. Tarkim, be dešimties minučių vienuolika Grinvičo laiku registruojame prietaisų rodmenis, o vienuoliktą jau suformuojame telegramą iš skaičiais paverstų reiškinių. Tada prasideda informacijos mainai. Būna, kad iš Helsinkio žinias gauname greičiau nei iš Vilniaus“, – sakė B. Medinis. Taigi Lietuvos orus prognozuoti gali ne tik mūsų, bet ir vokiečių, britų ar suomių sinoptikai. Kas trys valandos gaunantys svarbiausius duomenis. Jie žino, kokia mūsų krašte oro temperatūra, vėjo kryptis ir greitis, debesų rūšis, aukštis, oro slėgis, santykinė oro drėgmė bei kiti parametrai. Tiesa, net ir gaunant kas trys valandos atnaujinamą informaciją, prognozuoti orus Lietuvoje nėra lengva. Skelbdami prognozes Baltijos šalyse Europos meteorologai būna gan atsargūs, nes šis regionas yra jūrinio ir žemyninio klimato sankirta. Tenka pripažinti, kad didelę įtaką mums daro tiek Baltijos jūra, tiek Rusijos platybės. Tai ypač juntama Lietuvoje, kurios nedidelėje teritorijoje oro temperatūra tuo pat metu gali skirtis dvidešimčia ar net trisdečimčia laipsnių.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-03-26 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *