„Deimančiukas“ – spyris daryti daugiau gerų darbų

Ekrano nuotrauka iš 2015-03-21 09:20:30

Ar kada bandėte apibūdinti vėją? Greičiausiai truktelsite pečiais, atsiversite enciklopediją ir pacituosite, kad vėjas tai „santykinai horizontalus oro judėjimas, atsirandantis dėl Žemės paviršiaus temperatūrų skirtumo“. Nesuprantama, sausa, nuobodu… Jis gaivina arba šaldo. Vieniems – tai mirtinai pavojinga gamtos stichija, kitiems – skrydžiui įkvėpianti energija. Vėjo nepamatysi ir nepaliesi, tačiau jis yra realus. Audra, viesulas, škvalas – nuolatiniai eilėraščių, paveikslų, kino filmų siužetai. Tačiau tikrosios vėjo prigimties neįmanoma nei aprašyti, nei nufilmuoti. Ją reikia pajausti pačiam. Joniškėlietė Jomantė Eržikevičiūtė – kaip tas vėjas: tam, kad suprastum – reikia pajausti. Geriausia 2014 metų mokine tituluota mergina iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių. Jos nepažįstantys greičiausia pasakytų – „tyli pelytė“: rami, kukli, neišsišokanti. Pirmas įspūdis iš tiesų toks, tik štai valiūkiškai spindinčios akys ir nuo veido nė akimirkai nedingstanti paslaptinga šypsena (kažkodėl imu galvoti apie Leonardo da Vinčio „Moną Lizą“) sufleruoja, kad ne viskas taip paprastai nuspėjama. O pabendravęs šiek tiek ilgiau, nesunkiai įsitikinu, kad už ramaus „fasado“ slypi tiksinti jaunystės „bomba“. Ramus ir atsargus mūsų dialogas netrunka peraugti į emocingą pasakojimą. Visko tiek daug, kad pašnekovei net… pritrūksta žodžių. Tačiau mimika, gestai, akys – pasako viską. Jomantei – 17 metų. Ji – Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos trečiokė. Mokyklos prezidentė, Pasvalio rajono mokinių parlamento narė, nuolatinė įvairių konkursų ir olimpiadų dalyvė, renginių vedėja, muzikantė, kompozitorė, sportininkė ir t.t. Mergina prisipažįsta, kad būti jaunu žmogumi nėra lengva: –Iš tavęs visi labai daug tikisi: mokytojai –gerų rezultatų, tėvai, kad įstosiu į kokią prestižinę mokyklą. Tai slegia, įpareigoja ir verčia LABAI daug dirbti ir stengtis. Todėl kartais būna nelengva. Juolab, kad ne visada pavyksta taip, kaip tikiesi. Vos išmokusi kalbėti, Jomantė pradėjo dainuoti. Trečioje ar ketvirtoje klasėje mama nuvežė į muzikos mokyklą. Mergaitė labai norėjo išmokti groti gitara, tačiau priėmimo komisija nusprendė, kad ji labiau tinkama choriniam dainavimui. Taip ji atrado dar vieną savo aistrą, nepaleidžiančią iki pat šių dienų. Jomantė jau senai baigė Pasvalio muzikos mokyklą, tačiau ir toliau lanko chorą: – Kai scenoje vienu metu dainuoja didelis būrys žmonių, tai yra tobula, – sako pašnekovė. Joniškėlietė dievina alternatyvųjį roką ir svajoja, kada nors dalyvauti mėgstamos grupės „Coldplay“ koncerte. Jomantė ir pati laisvalaikiu kuria dainas.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2015-03-21 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.