Draugiškas kaimynas, kuris visada atskuba į pagalbą

Kaimynas

– Nors jau ir senjoras, tačiau bet kuriam kaimynui paprašius ar įvykus nelaimei, mesdamas visus savo reikalus, nedelsiant atskubės į pagalbą, – tokių ir panašių apibūdinimų apie Pasvalyje, Laisvės gatvėje, gyvenantį puikų kaimyną Adolfą Povilą Gruzinską sulaukėme ne vieno ir net ne kelių. Draugiškas, paslaugus, kultū- ringas. Taip pakalbinti žmonės, kurie pažįsta šį seną pasvalietį, įvertina Adolfą Gruzinską. O jį, kone pusšimtį metų dirbusį – ilgiausiai autobusų parko ir sporto mokyklos – vairuotoju, pažįsta tikrai labai daug mūsų krašto žmonių. Adolfas Gruzinskas žinią, kad jį siūloma nominuoti kaip geriausią Metų kaimyną, sutinka kiek nustebęs – draugiškas kaimynas jam savaime suprantamas dalykas. Tačiau reikia pripažinti, jog ne visiems taip pasiseka – kiek kyla konfliktų tarp kaimynų dėl sprindžio žemės, dėl takelio, tvoros, dėl nuo medžio krentančių lapų, dėl daržą iškapstančių vištų, pagaliau dėl to, kad kaimynas ne taip pažiūrėjo, ne tą pasakė… – Mes tikrai draugiškai sugyvenam, vieni kitiems padedam. O kodėl turėtume pyktis? Aš tiesiog nematau, dėl ko reikėtų konfliktuoti, – gūžteli Adolfas Gruzinskas.

Kaimynai vieni kitus puikiai pažįsta

Jau apie keturiasdešimt metų Gruzinskai gyvena šioje Laisvės gatvėje, Pasvalio mieste: – Kai mums atmatavo sklypą ir 1970-aisiais pradėjom statytis namus, čia buvo plynas laukas, kuriame augo bulvės. Vienas kitas namas stovėjo, bet daugiau nieko – nei ligoninės, nei poliklinikos, nei mokyklos, nei tiek namų. Taigi tuo metu, kaip ir Gruzinskai, daug kas čia savo namus statėsi. Ir beveik visi tie patys kaimynai gyvena iki šiol. Vieni kitus puikiai pažįsta, žino, į ką ko kreiptis, kas bėdon papuolė, iš ko visada galima tikėtis pagalbos. O ir kartu vardadienį, gimtadienį visai smagu švęsti. Viskas tarsi sename draugiškame kaime, o ne susvetimėjusiame mieste, kur daugiabučio namo laiptinės kaimynai neretai vieni kitų net nepažįsta. – Gyvename kaip kaime, tik žemės prie namų vos šeši arai. Tačiau yra ir sodyba kaime – mano tėviškėje Pažąsuose gyvena sūnus. Be to, Žadeikiuose turim vienuolikos arų ir daržą, ir sodą, – sako pasvalietis Adolfas Gruzinskas. Jis gimęs Pušalote, vėliau šeima kraustėsi iš vieno kaimo į kitą. Kai Adolfui buvo penkeri metai, mirė tėvas. 1957-aisiais šeima apsigyveno Pažąsuose, o po trejų metų Adolfas išėjo į armiją. Tad vaikystėje, jaunystėje niekur labai ilgai neapsistojo. Dabar tėviškėje senųjų gyventojų ir nebelikę. – Neseniai su sūnumi Pažąsuose restauravom tėviškės namą. Nuvažiuoju ten ir malkų pasigaminti. Taigi ir Pažąsuose turim gerų kaimynų, vieni kitiems padedam. O po talkos pavaišinam, – senas kaimo tradicijas primena Adolfas Gruzinskas, taip pat pastebėjęs, kad pinigų nori pirmiausia tie, kurie geria ir tingi dirbti. – Ateina toks kaimo žmogelis ir prašo iki parduotuvės pavežti, nes jam labai negera. Ir čia gerajam kaimynui turėtų širdis suminkštėti…

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-03-05 „Darbe“.

Pasvalio krašto „deimančiukų“ apdovanojimų ceremonija vyks kovo 11 d., trečiadienį, 18 val. Pasvalio kultūros centre.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.