Jaunimas pasufleravo, kur investuoti milijoną

4

Šios savaitės trečiadienį mūsų Savivaldybėje, seniūnijose, kultūros įstaigose ir net Seimo nario Antano Matulo priimamajame visą valdžią pusdieniui buvo perėmę rajono moksleiviai. O tikrieji Savivaldybės ir jos padalinių vadovai tapo jaunųjų savo „antrininkų“ patarėjais, neretai – ir vairuotojais. Tądien rajone vyko gražias tradicijas turinti, jau šeštoji Jaunimo savivaldos diena. Ši akcija Pasvalio kraštą garsina visoje šalyje, svečiai iš kitų rajonų atvažiuoja semtis patirties. Toks renginys – gera proga moksleiviams susipažinti su Savivaldybės darbu, sužinoti, kaip gimsta sprendimai, kaip jie įgyvendinami, kaip realizuojami rajono žmonių lūkesčiai.

Sprendė rimtas problemas

Seimo narį Antaną Matulą pakeitęs Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivis Paulius Bukelis, vos apšilęs kojas priimamajame, sulaukė pirmojo lankytojo: pagyvenęs pasvalietis atėjo pasiguosti, jog gatvė, kurioje jis gyvena, nepabarstyta, todėl joje slidu. Paulius, lydimas Seimo nario padėjėjos Skaistės Mockūnienės (pats parlamentaras akcijoje dalyvauti negalėjo, nes Vilniuje laukė svarbus posėdis), išskubėjo pas jaunąjį Savivaldybės administracijos direktorių – Pumpėnų gimnazijos moksleivį Luką Norvilą. Rimtas skambutis Pasvalio miesto seniūnijon ir į žmogaus nusiskundimą buvo greitai sureaguota. Vaškų gimnazijos moksleivę Moniką Ulianskaitę sutikome smagiai besidairančią po jos valdomis laikinai tapusį Civilinės metrikacijos skyrių. Mergina minėjo, jog ją nustebino labai plati šio skyriaus veikla. Pasirodo, čia ne tik santuokos, gimimai ir mirtys registruojami, bet tvarkoma daugybė kitų dokumentų, dažnai jų tenka ieškoti archyvuose. Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėją pakeitusi Pumpėnų gimnazijos moksleivė Greta Juršytė, minėjo, jog jau spėjo įsitikinti, kad darbas šiame skyriuje itin sunkus, kad jo specialistams kartais tenka narplioti labai keblias situacijas. Gimnazistė, kartu su tikrąja skyriaus vedėja Ramute Ožalinskiene, kaip tik ruošėsi apsilankyti Pasvalio specialiojoje mokykloje, socialinės rizikos šeimose.

Talkino kaimynams

Rajono seniūnijose dirbo moksleivių komandos, suformuotos iš kurios nors kaimyninėje seniūnijoje esančios mokyklos atstovų. Tarkim, Krinčino seniūnijoje darbavosi jaunieji daujėniečiai. Seniūne tapusi Daujėnų pagrindinės mokyklos d e v i n t o k ė I r ū n ė Mėkelytė sakė, jog apie savo miestelį žino daug, o Krinčine iki šiol teko lankytis tik mokykloje, todėl čia viskas jai įdomu ir nauja. Daujėniečiai sužinojo, kad Krinčino seniūnijoje šiandien gyvena 2033 žmonės, pačiame miestelyje – 496, kad moterų yra daugiau negu vyrų, nors, tarkim, pernai berniukų gimė daugiau negu mergaičių. – Man patinka bendrauti su žmonėmis, bet pati būti seniūne kažin ar norėčiau – pernelyg didelė atsakomybė už kitų žmonių gyvenimus. S e n i ū n a s m u m s užsiminė, kad šiame darbe tenka pabūti ir psichologu, ir klebonu, ir policininku, – savo įspūdžius apibūdino Irūnė. Po kelių valandų bendro triūso, susėdę prie arbatos puodelio, įspūdžiais dalijosi ir moksleiviai, ir juos svetingai priėmę Krinčino seniūnijos kolektyvo darbuotojai. Jaunieji Savivaldos dienos dalyviai lankėsi socialinės rizikos šeimose, susipažino su seniūnijos žemės ūkio specialisto darbu – pasėlių deklaravimu ir kt., vaikinai apžiūrėjo seniūnijos technikos ūkį. Seniūnijai gavus skundą, kad Pajiešmeniuose be leidimo nupjauti medžiai, seniūnas Remigijus Janušis pas aplinkosaugininkus važiavo kartu su jaunąja savo kolege – jį pakeitusia moksleive Irūne.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį rasite 2015-02-14 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *