75-erių metų netrukus sulauksianti švobiškietė Genovaitė Janonienė džiaugiasi gyvenanti tarp labai gerų žmonių, kurie nė neprašyti atskuba į pagalbą, kai tik pamato, jog tau jos reikia. „Todėl visus juos labai gerbiu ir didžiuojuosi, gyvendama čia – istoriniame Švobiškyje“, – sako moteris.
Gi Švobiškio bendruomenės žmonės rajono „deimančiukų“ rinkimuose Metų senjoro nominacijai pasiūlė ne ką kitą, o Genovaitę Janonienę. Ši bendruomenė gerų idėjų nestokojančiai, veikliai senjorei jau yra suteikusi Kaimo šviesuolės titulą.
Iš ąžuolo – saugantis žvilgsnis
„Genovaitės Janonienės iniciatyva įkurtas Švobiškio bendruomenės muziejus, ji negaili savo jėgų ir laiko muziejui rinkdama eksponatus. Savo sodybos klėtyje moteris yra įkūrusi šeimos muziejų. Genovaitė domisi įvairiais augalais, kuriais puošia ne tik savo sodybą, bet draugiškai dalijasi ir su kaimynais. Jos sodyba ne kartą tapo aplinkos tvarkymo konkurso prizininke. Genutė mėgsta ir rankdarbius: neria gėles, servetėles, mezga riešines, iš karoliukų veria papuošalus. Ji – daugkartinė tradicinės „Metų“ parodos, kitų parodų dalyvė. Savo mintis, skausmus ir džiaugsmus ši senjorė dažnai išlieja eilėmis. Dar vienas Genovaitės pomėgis – išbandyti naujai atrastus, įdomius patiekalų receptus“, – spalvingą švobiškietės asmenybę apibūdina Švobiškio ir aplinkinių kaimų bendruomenės pirmininkė Elvyra Juknevičienė.
Genovaitė Janonienė gimė netoli Joniškėlio – Narteikiuose.
– Kurį laiką gyvenome Židonių kaime. Dabar jo jau nebėra. Prisimenu, netoli mūsų trobos augo didžiulis ąžuolas, o į jį buvo įkelta koplytėlė. Dievuliukas iš ąžuolo žiūrėdavo į mūsų sodybą ir man būdavo ramu, kad jis mus saugo. Dabar, kai išgirstu minint Girelės ąžuolą, kuris yra paskelbtas gamtos paveldo medžiu, pagalvoju, ar tai nebus tas pats mano vaikystės ąžuolas. Labai panašus, ir vieta lyg ta pati. Bet, juk iš vaikystės atėję vaizdiniai gali ir apgauti, – šypsosi mūsų pašnekovė. Šiltais žodžiais ji mini pirmąsias savo mokytojas Stačiūnų ir Sabonių pradinėse mokyklose. Vėliau Genutė lankė Grūžių septynmetę mokyklą. Buvo labai smalsi, knygas kremtanti mergaitė. Kai 1954-aisiais buvusioje klebonijoje buvo atidaryta Švobiškio biblioteka, Genutė tuoj pat tapo ištikima jos lankytoja. Iki šiol draugauja su visomis šiame kaime dirbusiomis bibliotekininkėmis. Padėjo rinkti Švobiškio bibliotekos istoriją. Ėjo per kaimo senolius ir po kruopelę dėliojo jų prisiminimus.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-02-03 „Darbe“.
