Pieno gamintojai skaičiuoja nuostolius

Šiemet nebelikus pieno gamybos kvotų, mažų žaliavos supirkimo kainų nustekenti pieno gamintojai, sulaukę praėjusių metų gale iš pieno perdirbėjų dar vienos „dovanėlės“, jau skaičiuoja būsimus nuostolius. Kadangi superkamas pienas ir toliau pigs, mūsų pieno ūkių tikriausiai laukia bankrotas. Juk konkuruoti su geresnes sąlygas turinčiais ir gamybos apimtis didinti planuojančiais Vakarų Europos pieno gamintojais ir dabar neįmanoma.
Atsižvelgdama, kad dėl Rusijos embargo labiausiai nukentėjo Lietuvos pieno gamintojai, Europos Komisija jiems skyrė 14,07 mln. eurų daliniams nuostoliams kompensuoti. Apie 8,7 mln. eurų iš savo biudžeto šiam tikslui įgyvendinti pridėjo ir Lietuva. Tad pieno ūkius turėtų pasiekti beveik 23 mln. eurų parama.
Bet šiomis kompensacijomis bus atlyginta tik dalis patirtų nuostolių. Žemės ūkio rūmų duomenimis, per praėjusius metus, palyginti su 2013-aisiais, mūsų pieno gamintojai neteko daugiau nei 80 mln. eurų.
Be to, abejojama ar skirtos kompensacijos sustiprins pieno ūkius. Ūkininkai piktinosi, kad į šiuos pinigus jau įžūliai nusitaikė pieno perdirbėjai. Jie sausį vėl ketina kirsti per pieno supirkimo kainas. Kai kam jos gali sumažėti net iki 15 procentų. Nors, kaip įprasta, tokiu metu pieno žaliava pabrangsta, nes žiemą jos gamyba sumažėja.
Kad situacija pieno rinkoje yra itin įtempta, neslepia ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, prieš savaitę prakalbusi apie būtinybę priimti laikinąjį įstatymą, kuris numatys tam tikrą gamybininkų ir perdirbėjų santykių reglamentavimą. Naujasis teisės aktas labiausiai paliestų pienininkystės sektorių. Juo būtų nustatyti tipinius reikalavimus šalių sutartyse, išvengiant staigių ir nemotyvuotų pieno supirkimo kainų kaitaliojimų. Planuojama, kad laikinasis įstatymas nustatytų sąžiningas pajamų proporcijas galutinėje produktų kainoje. Taip pat ketinama keisti pieno gaminių ženklinimo taisykles. Tarkim, ant pakuočių turėtų atsirasti informacija, nurodanti iš kokio pieno – koncentruoto ar natūralaus – buvo pagamintas produktas.
V. Baltraitienė teigia, kad dėl to, kaip turėtų skirtis kainos, dar reikia atlikti skaičiavimus. Įstatymo nuostatas reikia suderinti ir su Konkurencijos taryba. Teisės aktas turėtų būti paruoštas sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Laikinąjį įstatymą žadama teikti artėjančioje pavasario Seimo sesijoje, o galiotų jis iki 2016 metų pabaigos.
Žemės ūkio ministrės siūlymui teigia pritariantis ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jo manymu, pasiteisinus idėjai reguliuoti pieno supirkimo kainų nustatymo principus, numatoma nauja laikinoji tvarka galėtų tapti nuolatine. Juk ji užkirstų kelią piktnaudžiavimui.
Būtinybę į gamintojų ir perdirbėjų santykius įsikišti valstybei, akcentuoja tiek Žemės ūkio rūmai, tiek Žemės ūkio kooperatyvų bei Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovai. Tiesa, ne visi tiki sėkmingu rengiamo įstatymo įgyvendinimu. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuo Naujųjų metų nukrito vidutiniškai penktadaliu. „Niekas negarantuoja, kad jos dar nekris. Perdirbėjai, kaip ir gruodžio mėnesį, pasakys, kad daugiau nemokės ir nieko nepakeisime. Prieš Kalėdas kreipėmės į Algirdą Butkevičių sakydami, kad krenta pieno supirkimo kainos. Bet tada jis patarė derėtis su perdirbimo įmonėmis ir jo netrukdyti su pasiūlymais apie kainų reguliavimą. Stebina, kad Vyriausybės vadovas dabar pritaria žemės ūkio ministerijos rengiamam laikinajam įstatymui, taip pat aiškina nepritariąs kooperatyvų bei smulkiųjų pieno gamintojų diskriminavimui. O supirkimo kainos jau sumažintos. Tokius premjero pareiškimus galima vertinti kaip bandymą pasidaryti nemokamą reklamą savo partijai prieš artėjančius savivaldybių rinkimus, nes jokių konkrečių veiksmų ginant žemdirbius nesiimama“, – „Darbui“ sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Anot jo, sausį perdirbėjai už kilogramą pieno moka 18–19 euro centų. O gruodį kaina siekė 23–24 euro centus. Taigi beveik visi gamintojai pieną parduoda žemiau savikainos, kuri šiuo metu priklausomai nuo ūkio dydžio yra 23–29 euro centai.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-01-15 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.