Julija Rastauskaitė: „Jei siekdamas tikslo pradėsi stoviniuoti vietoje – jo niekuomet nepasieksi!”

Julija tiki, kad gyvenimas mums nuolat suteikia galimybių ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jomis pasinaudosime.
Julija tiki, kad gyvenimas mums nuolat suteikia galimybių ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jomis pasinaudosime.

Julija susižavėti labai lengva – simpatiška, protinga mergina, nepaprastai gražiai dainuoja bei šoka, svajoja tapti medike ir padėti žmonėms. Ji kalba labai argumentuotai, turi tvirtą savo nuomonę bei žino ko nori. 2014 rugsėjo 1-ąją ši mergina buvo apdovanota UAB „Pas Rimą“ direktoriaus Rimo Želvio premija už aktyvią visuomeninę ir meninę veiklą. O „Darbo“ redakcija sulaukė daugybės pasiūlymų paskelbti ją „2014 metų mokine“. Pateikiame Jums pokalbį
su šia jauna ir perspektyvia mergina.

Papasakok apie save. Kas tu, ką veiki gyvenime, ko sieki ir nori?

Esu Julija. Šiemet baigsiu Petro Vileišio gimnaziją. Turiu daug įvairių pomėgių ir, žinoma, su tais pomėgiais susijusių
tikslų, todėl gyvenime ir užsiimu labai įvairia veikla. O kadangi visos tos veiklos vienaip ar kitaip atspindi mano norus, stengiuosi maksimaliai išnaudoti visas galimybes, kad vėliau galėčiau didžiuotis pasiektais rezultatais.

Kokia yra tavo įprasta diena? Ką veiki?
Negalėčiau nupasakoti savo įprastos dienos, nes neturiu „dienos rėžimo“. Nors tai turbūt palengvintų darbą, tačiau niekad nemėgau rutinos ir nemanau, kad tai yra blogai. Negaliu nusėdėti vietoje – dievinu gyvenimą, kuriame yra daug veiksmo. Po pamokų šoku, dainuoju, vaidinu, groju. Stengiuosi nepraleisti „Pieno Žvaigždžių“ rungtynių, labai mėgstu keliauti, vertinu laiką, praleistą su šeima ir draugais.
Pernai gavai Rimo Želvio premiją už aktyvią visuomeninę veiklą. Kaip dėl to jautiesi? Ar premija kažką pakeitė, motyvavo?
Buvo netikėta. Pamenu, stovėjau kiek toliau ir draugai man sako: „Jule, tave kviečia, eik premijos pasiimt!“ Maniau, juokauja. Tada vėl pakvietė, supratau, kad manęs laukia, peršokau per gimnazijos tvorą ir nubėgau premijos. Emocijos buvo tikrai geros. Nors dideliems pokyčiams tiesiogiai premija galbūt ir nemotyvavo, tačiau, juk visuomet
yra smagu būti įvertintam, o tai, kad tavimi pasitiki, tik dar labiau skatina eiti į priekį!
Ar matai aplinkinių jaunų žmonių, kuriems tokio tipo premija būtų pelnyta ir naudinga?
Žinoma. Tokių žmonių visuomet buvo ir bus. Apskritai, manau, nėra svarbiausia, koks apdovanojimas, žmogui visuomet yra svarbu tiesiog būti įvertintam. Ir nebūtinai kokia nors premija, o paprasčiausias, nieko nekainuojantis
pastebėjimas ar įkvepiantis žodis gali veikti kaip puikus paskatinimas ir motyvacija žmogui, norinčiam bei siekiančiam tikslų, ieškančiam naujų galimybių.
Kaip manai, kuo esi išskirtinė?
Visi mes esame kažkuo išskirtiniai, o kalbėti apie save pačią – išties sunku. Galbūt niekada nestačiau savęs į kokius
nors „rėmus“, visuomet stengiuosi nebijoti iššūkių, rizikuoti, eksperimentuoti ir, apskritai, gyvenime bandau matyti kuo mažiau problemų ten, kur jų nėra.

Izabelė ŠLEŽAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-01-10 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *