Kartu su fejerverkų salvėmis, aplaistytas šampanu ir palydėtas džiaugsmo šūksniais, į mūsų gyvenimą atėjo euras. Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare. Nemažai žmonių su liūdesiu atsisveikino su nacionaline valiuta. Atsirado netgi tokių politikų, kurie ragino nenaikinti senųjų litų, o saugoti centriniame banke ateičiai – gal jų prireiks, pavyzdžiui, ištikus euro krizei – nebereikės iš naujo spausdinti. Visgi, Naujųjų metų naktį pirmąją dešimties eurų kupiūrą išsigryninęs premjeras A. Butkevičius pažadėjo, kad naujoji valiuta taps ir ekonominio, ir politinio saugumo garantu. Laikas parodys ar jo žodžiams bus lemta išsipildyti.
Nekantriai laukiau pirmojo ryto su euru. Sausio pirmosios rytą užsukau į nedidelę Joniškėlio krautuvėlę, esančią greta namų. Iš kaimo atvykusį pagyvenusį vyrą aptarnavo net trys pardavėjos. Viena skaičiavo litus, kita eurus, o trečioji vargo prie kasos aparato. „Naujoji sistema neveikia kaip reikiant, tad dirbame visos,“ – atsiduso pardavėjos. Kitoje parduotuvėje prekybininkė sukosi viena, tačiau pinigus skaičiavo dviejų skaičiavimo mašinėlių pagalba. Trečioje vietoje paklausęs kiek kainuoja batonas, kainą išgirdau litais. Pasiteiravus, kodėl kainų nesako eurais, pardavėja šyptelėjo: „Šiandien švenčiam Naujus metus, nėra laiko matematikai“. Visgi čekį išmušė naująja valiuta.
Sausio antrosios rytą patraukiau pasižvalgyti po Pasvalį. Nors jau buvo gerokai įdienoję, miestas dar nebuvo išsivadavęs iš šventinio snaudulio. Ant daugumos krautuvėlių kabėjo užrašai, kad pirmosiomis Naujų metų dienomis jos nedirbs. O kai kur buvo parašyta tiesiai šviesiai: „Tikėtina, jog nedirbsime iki sausio 15 d.“. Tai dvi savaitės, kuomet galios dvigubas atsiskaitymas (litais ir eurais) už prekes bei paslaugas. Šalia redakcijos esanti mėsos parduotuvė buvo tuščia. Pardavėjos dėliojo naujas, eurais nurodytas kainas. Pasvalio Kredito unijoje žmonių nedaug, tačiau visi su tuo pačiu tikslu – pasikeisti litus į eurus.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-01-03 „Darbe“.
