Valdžia pasikeitė, bičiulystė išliko

Čokhatauri vyrų folklorinis ansamblis su šio rajono savivaldybės vadovais ir svečiais iš Pasvalio.
Čokhatauri vyrų folklorinis ansamblis su šio rajono savivaldybės vadovais ir svečiais iš Pasvalio.

Lapkričio 23-iąją gruzinai švenčia vieną svarbiausių savo nacionalinių švenčių – Gruzijos globėjo Šv. Georgo, iš kurio vardo kilęs ir šalies pavadinimas, dieną. Ta proga į Gruzijos Čokhatauri savivaldybę, su kuria esame pasirašę draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, buvo pakviesta mūsų Savivaldybės delegacija. Pasvalio kraštui atstovavo rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas su žmona Regina, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius ir Savivaldybės tarybos narys Vladas Linkevičius. „Darbo“ skaitytojams – jų įspūdžiai apie šią viešnagę.
– Tiesioginiu reisu Vilnius–Kutaisi išskridome ankstų lapkričio 23-iosios rytą, o apie 10 val. nusileidome Kutaisi aerodrome. Gruzija pasitiko smarkiomis liūtimis. Šv. Georgo dieną Čokhatauri krašto žmonės buvo sumanę daug įspūdingų renginių, deja, dėl liūčių ne visi jie įvyko. Gamtos stichija ypač kliudė planuotoms sporto varžyboms. Vis dėlto pamatėme ir arklių lenktynes, ir egzotišką medžioklę su sakalais bei vanagais. Tarp jos dalyvių sutikome net vienuolių, – senomis gruzinų medžioklės tradicijomis žavėjosi P. Balčiūnas. – Tos pačios dienos vakare apsilankėme pas Čokhatauri mieste gyvenantį menininką, atsikėlusį čia iš Tbilisio. Iš specialių siūlų, plonyčių metalo juostelių jis pina paveikslus, originalius papuošalus – apyrankes, žiedus, diržus.
Pasvaliečiams teko pasivaikščioti ir po Batumį – už 70-ies kilometrų nuo Čokhatauri esantį kurortą prie Juodosios jūros. Anot mūsų pašnekovų, apie 180 tūkst. gyventojų turintis Batumis šiandien yra šiuolaikiškas miestas: su renovuotais viešbučiais, poilsio ir sporto bazėmis, gražiai sutvarkytomis aikštėmis ir skverais, kuriuose lapkričio pabaigoje dar žydi rožės, „dainuojančiais“ fontanais.
O prie Gruzijos istorijos prisilietė aplankę senovinę pilį. Atlikus archeologinius kasinėjimus, joje buvo surastas prieš daugelį šimtmečių nutiestas vandentiekis. Moliniais vamzdžiais tekėjęs tyras kalnų vanduo pasiekdavo ne tik pilį, bet ir aplink esančias gyvenvietes.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2014-12-04 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.