Pokalbiai apie kultūrą su Matu Mulevičiumi

1274757_445927315520334_2054729373_o

Kadangi žodis kultūra apima gausybę reiškinių, kaskart per Pokalbius norisi pristatyti kuo skirtingesnes šios sąvokos puses. Tad šį kartą, galbūt kiek netikėtai, apie repą ir repo kultūrą kalbamės su daugiau nei dešimt metų repuojančiu, muziką kuriančiu ir prodiusuojančiu jaunu teisininku Matu Mulevičiumi.

 

Kaip tavo gyvenime atsirado repo muzika ir muzika apskritai?

Tai labai platus klausimas. Turbūt daugelio žmonių gyvenime muzika ateina iš aplinkos garsų, o vėliau tam įtakos turi tėvai, seneliai, draugai arba… tėvų kauptos muzikinių įrašų kolekcijos. Mano atveju, iš dalies, taip ir atsitiko. Namuose buvo ir iki šiol yra didelė vinilinių plokštelių kolekcija, tik, deja, neturėjome veikiančio patefono (pats dar būdamas visai mažas pyplys pasirodo nulaužiau visas turėtas adatas). Kiek prisimenu save sąmoningą vaikystėje, visada norėjau tas plokšteles „prakalbinti“… Tas troškimas buvo toks stiprus, kad dabar aš pats pasidariau vinilo kolekcionieriumi, nes, vis dar noriu, kad tie įrašai „prabiltų“ – nesijaučiu šio reikalo užbaigęs vaikystėje.

Mano broliai ir sesė lankė muzikos mokyklą, o aš – ne. Visi jau seniai buvo baigę draugauti su muzika, kai mane apsėdo mintis kurti muzikos grupę. Vienintelis dalykas, kuris tuo metu mane stabdė, tai įsivaizdavimas, kad nei balso nei didesnių gabumų mokytis groti neturiu. Ėjo kokie 15 ar 16 mano gyvenimo metai, kai vienas draugas supažindino mane su repo muzika.

Iš pradžių į ją reagavau kaip ir dauguma tikrų lietuvių: man nepatiko. Apie repą atsiliepiau visais blogiausiais įmanomais žodžiais, bet… Vieną dieną, maždaug prieš dešimt metų, aš išgirdau  lietuvių atlikėjų dainą (kam įdomu, grupė iš Zarasų, pavadinimu „Zenitas“), kurioje buvo tiek daug gaivališkos jėgos, kad šis brutalumas, neapdirbta ir kandi emocija mane sužavėjo. Matyt, tada buvau persisotinęs sterilumo muzikoje ir ta provokacija mane užkabino. Supratau, kad man tai yra pats geriausias kelias į muziką.

 

Kaip apibūdintum, kas yra ta “repo kultūra”?

Kalbant iš mokslinės pusės, galima sakyti, jog visos subkultūros yra panašios. Skiriamieji jų ženklai paprastai yra drabužiai, klausoma muzika. Šios grupės dažniausiai „eina prieš sistemą”, provokuoja savo pasisakymais, elgsena. Kas nesupranta subkultūrų, gali pasakyti, kad prie jų dažniausiai prisijungia žmonės, kuriems „nėra viskas gerai“.

Kalbant apie repo kultūrą, pasakyti, kas tai yra Lietuvoje man būtų sunku, nors šiame rate ir sukuosi jau daug metų, bet pabandom. Lietuvoje patys reperiai besišaipydami iš lietuviško reperio stereotipo sako: vargiai baigęs mokyklą, nemokantis vairuoti, neturintis pinigų, prasigėręs, emigravęs, ne visuomet sužalotas intelekto. Taip pat dažnai sakoma, jog lietuviai reperiai labai mėgsta sakyti, kad tuoj išleis albumą, nors niekad to nepadaro. Tačiau sutikčiau tik dėl paskutinės minties. Gal kam bus naujiena, bet Lietuvos muzikai repo kultūra duoda labai daug. Už įvairios muzikos atlikėjų dažniausiai stovi žmonės, kurie yra atėję būtent iš šito rato.

Tie reperiai, kurie pasiekia didesnes auditorijas, yra įdomūs ir turi, ką pasakyti. Kai kurie yra poetai, kai kurie tik tokiais dedasi. Jie gali būti teisininkai, turėti po kelis diplomus. Nors nepažįstu nė vieno, kuris turėtų daktaro laipsnį, tačiau žinau žmogų, kuris turi jį ir yra repavęs (esame kartu įrašę dainą!). Kad ir tas pats Svaras iš G&G Sindikato yra baigęs tris teisės studijų kursus, aš pats irgi teisininkas, Pasvalio apylinkės teisme rastume vieną teisėjo padėjeją vardu Dovaras (slapyvardžiu Doo), kuris daugybę metų pats kuria, atlieka repo muziką, buria aplink save jaunesnę kartą ir rengia įdomius muzikos bei meno projektus. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Būna, sužinai, kad koks reperis dirba banke. Po darbo valandų jis išeina, nusimeta kostiumą ir tampa kitu žmogumi. Taigi reperis Lietuvoje – labai plati sąvoka, tam tikras žmogaus gyvenimo būdas, savęs realizacijos forma, nepripažįstanti kasdieninės rutinos darbo gyvenimo būdo.

Rasa MURAUSKAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2014-11-29 „Darbe“.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.