Ar reikia gelbėti seniausią Lietuvos žemės ūkio mokyklą?

DSCF7238

Kaip ir kuo gyvena seniausia Lietuvoje Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla? Ar vyksta karas dėl mokinio krepšelio? Kaip pagerinti mokyklos įvaizdį ir atsikratyti visuomenėje susiformavusių neigiamų stereotipų? Ar gali verslas padėti ugdyti jaunus specialistus? Apie tai kalbėjo prie apvalaus stalo spalio viduryje Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje susirinkę politikai, verslininkai, Darbo biržos atstovai.
Diskusiją pradėjusi Pasvalio rajono Jaunimo reikalų koordinatorė Vida Stokienė pasakojo, kad ne kartą vykusiuose trišaliuose Savivaldybės, Darbo biržos ir vietos verslininkus vienijančios organizacijos „Verslo žiedas“ susitikimuose nuskambėjo mintis, kad Joniškėlio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą baigę moksleiviai sunkiai suranda darbą, jų nepagei-dauja vietos darbdaviai ir jaunuoliai papildo bedarbių gretas. Valdininkė pateikė ir konkrečius faktus: 1012 metais birželio–rugpjūčio mėnesiais 43 mokyklos mokiniai užregistruoti Darbo biržoje. Iš jų: 9 apdailininkai, 8 apskaitininkai-kasininkai, 8 technikos priežiūros verslo darbuotojai. 2014 metais tokių jaunuolių buvo 36. Iš jų: 7 apdailininkai, 7 automobilių remontininkai. 2014 metais bedarbių gretas papildė 29 šios mokyklos mokiniai. Kelerių pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje nepaklausiausios yra žemės ūkio verslo gamybos darbuotojo, technikos priežiūros verslo darbuotojo ir floristo specialybės. Kyla klausimas – kodėl ruošiamos šios specialybės? Kokias problemas ir grėsmes mato mokyklos atstovai, ar nereikalinga pagalba iš šalies?
Laikinai direktorės pareigas einanti Jūratė Jovaišienė nesutiko su tuo, kad ruošia nepaklausių specialybių moksleivius:
– Nemaža dalis mūsų absolventų, vos baigę mokyklą iš tiesų eina registruotis į Darbo biržą. Tačiau tai pirmiausia daroma dėl to, kad gauti pašalpas ar kitas socialines garantijas. Taip numato ir įstatymas. O jūsų pateikti skaičiai neatspindi bendros tendencijos. Mokyklą baigia gerokai didesnis skaičius moksleivių ir dauguma jau iš anksto turi darbą. 2014 metais rugsėjo mėnesį Darbo biržoje nebuvo registruotas nei vienas technikos priežiūros verslo darbuotojas, tad negalima teigti, kad ši specialybė yra nepaklausi. Apdailininkai taip pat susiranda darbą. Gal kiek sunkiau floristėmis, bet čia daug ką lemia ir asmeninės merginų savybės. Ir visiškai nesutinku, kad žemdirbiškame krašte, kur yra išplėtotas žemės ūkis, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo specialybė yra nepaklausi. Yra kita problema. Dalis jaunų žmonių tiesiog nenori dirbti.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2014-11-20„Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybė yra labai populiari rajono moksleivių ir darbdavių tarpe, o jai dar pridėjus suvirintojo kvalifikaciją – tai būtų fantastiška specialybė. Matyt straipsnio autorius turėjo galvoje žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo (agronomo) specialybę, kurią renkasi vaikinai ir merginos ir kurioje vyrauja gyvulininkystė. Pabandyk dabar nuvaryti jaunutę panelę karvių melžti ar gyvulių šerti, aišku ji apsisuks ir išvažiuos į užsienį prieinamesnio darbo dirbti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *