– Ar šiandien paminėsime Boso dieną? Kadangi ji sutampa su rajono verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ susirinkimu, tai ir už bosus pakelsime taurę šampano. Tačiau pas mus švęsti šią dieną nėra gilesnių tradicijų. Rimčiau minime Verslininko dieną antrąjį lapkričio penktadienį. Tuomet netgi visą savaitę organizuojame renginius, susitikimus, diskusijas, įtraukiame ir jaunimą. O Boso dieną gal daugiau šmaikštumo, – pripažįsta Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ prezidentas, įmonės „Pasvalio auta“ vadovas Antanas Kairys, kuris parodo pernai Boso dienos proga savo įmonės darbuotojų dovanotą gražų specialiai išgraviruotą rašiklį.
„Pasvalio autos“ įmonėje dirba dešimt žmonių. Tarp jų – ir įmonės savininko Antano Kairio sūnus Mantas, kuris yra serviso vadovas, o administratorė – dukra Svajūnė, viešojo administravimo magistrantė.
– Ar liksiu dirbti tėčio įmonėje? Gal, – šypteli Svajūnė. – Bet ir kiti darbuotojai juo nesiskundžia.
– Tačiau dukra yra paašarojusi, – išsitaria tėtis.
– Nepamenu, – susimąsto Svajūnė.
Beje, Boso dienos tradicija atkeliavo iš Amerikos, kai tėvo įmonėje sekretore dirbanti dukra pasiūlė švęsti būtent spalio 16-ąją. Šią dieną pasirinko, nes tai buvo jos tėvo, įmonės savininko, gimtadienis. 1958 metais šventę ji įregistravo Prekybos rūmuose.
Taip Boso dieną tapo populiaru sveikinti savo vadovus ir iškrėsti jiems kokią nors staigmeną.
Nenorėtų, kad bent vienas darbuotojas paliktų kolektyvą
Antanas Kairys prieš kelerius metus įmonę pradėjo kurti nuo vieno žmogaus – nuo savęs. Pats namuose pirmą kartą pildė kondicionierių. Juk reikia gerai žinoti savo verslo virtuvę. Pamažu ir labai nuosekliai įmonė išsiplėtė iki dešimties darbuotojų.
– Šiandien čia dirba jauni vyrai ir tikrai nenorėčiau, kad bent vienas paliktų kolektyvą, – tikina vadovas.
Valakėliuose įsikūrusi „Pasvalio auta“ užsiima automobilių kondicionierių pildymu ir remontu, buitinių ir pramoninių kondicionierių prekyba bei montavimu, taip pat teikiamos autoserviso paslaugos.
– Kondicionierius esame montavę ir Palangoje, ir Vilniuje. Praktiškai visoje Lietuvoje. Kadangi esam mažesnė įmonė, galim pasiūlyti ir mažesnes kainas. Iš tiesų dešimties žmonių įmonė yra optimaliausia. Didesnėje ir apyvarta didesnė, tačiau pelnas dažniausiai tas pats, – pastebi verslininkas. – Per darbymetį, kad būtų greičiau, ir pats vaikinams padedu.
Prieš įmonės vadovo akis – visų kolektyvo darbuotojų gimtadienių sąrašas. Sveikinti kolegas gimtadienio proga buvo tradicija jau Eugenijaus Malinausko įmonėje, kur Antanas Kairys bene penkiolika metų dirbo autoserviso direktoriumi.
– Tai buvo rajone viena pirmųjų privačių įmonių, pradėjusių veikti, 1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Automobilių prekybos klestėjimo laikais šioje įmonėje yra dirbę iki keturiasdešimt žmonių. Tuomet daug kas neturėjo ir tiesiog ieškojo darbo, mamos ateidavo prašyti, kad per pažįstamus įdarbintume jų vaikus, – prisimena verslininkas, tačiau kartu prisipažįsta nebenorintis priimti draugų vaikų. – Iš jų sudėtingiau ir pareikalauti. Geriau svetimi ir visi lygūs.
Dabar darbuotojai keičiasi tiek, kiek išvyksta dirbti į užsienį. Pasitaiko, kad ir vėl grįžta.
– Vis dėlto mūsų šalies ekonominė situacija tokia, jog žmonės negali uždirbti tiek, kiek užsienyje. Tačiau mūsų įmonės darbuotojai atlyginimą gauna tikrai laiku, – užtikrintai teigia Antanas Kairys.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2014-10-16„Darbe“
