Kas sakė, kad Pasvalio krašte nėra ką veikti? Tai tvirtai paneigia Vaškų kultūros centro vadovas Mindaugas Garalevičius. Jis subūrė veiklaus jaunimo grupę „Marabu“, kurios pagrindinis tikslas skatinti jaunimo kūrybiškumą ir užimtumą. Organizacija vienija skirtingo amžiaus žmones, grojančius labai skirtingą muziką. Visi jie uoliai repetuoja, o pasitaikius progai, koncertuoja ne tik Pasvalio rajono, bet ir kitų Lietuvos miestų scenose. Mindaugas sako, kad jaunimo įkalbinėti dalyvauti įvairiuose renginiuose nereikia: „Jie patys to nori ir daug savarankiškai repetuoja“.
Šis pokalbis apie projektą, muziką ir jaunus bei talentingus žmones.
Kaip gimė „Marabu“ idėja ?
– Daug galvoti nereikėjo, svarbiausią darbą atliko ES parama bei trijų dienų stovykla Lazdijuose. Ten sužinojau apie galimybę gauti ES paramą jaunimo veiklai. Sužinojome, kaip reikia rašyti projektus. Aš su savo mergaitėmis pasitariau, ir nusprendėme, jog ir patys galime kažką padaryti, taip gimė „Marabu“ projekto idėja. Tada nuėjau pas Vaškų seniūną ir jam papasakojau apie sumanymą. Norėjome daug: erdvės repeticijoms, instrumentų, apšvietimo ir t. t. Tačiau, manau, jog vaikai to verti.
Ar sunku buvo rašyti projektą?
– Susiskirstėme darbais. Vieni rašė projektą, kiti sudarinėjo sąmatas, skaičiavo. Viską reikėjo paruošti ne tiek lietuvių, bet ir anglų kalba. Teko dirbti ir naktimis. Aš pasakiau: „Vaikai, jeigu norite turėti – privalote dirbti“. Jie ir dirbo. Jautėsi, jog veikla jiems svarbi, nereikėjo nei raginti, rėmėjus, tarėsi dėl reklamos, kitų dalykų. Aš buvau tik koordinatorius. Manau, per tą laiką vaikai gavo neįkainojamos patirties.
Kam skirta „Marabu“ ir kaip klostėsi tolesnė organizacijos veikla?
– Čia renkasi gabus jaunimas iš viso Pasvalio rajono. Kol nebuvome gavę ES paramos, grodavome skolinta aparatūra, kurį laiką glaudėmės Ginto Čepukaičio studijoje. Vėliau atsirado galimybė repetuoti Pasvalio kultūros centro Vaškų skyriuje. Vietą studijai parūpino seniūnas Kęstutis Jasėnas. Iš pradžių buvo vienas kolektyvas, bet jaunimo vis daugėjo ir tada susikūrė kelios grupės: roko, folkroko, bardinės muzikos. Esame tarsi didelė šeima. Žinoma, vyresnieji baigia mokslus, išvažiuoja studijuoti. Tačiau nepamiršta – grįžta. Susirenkame, pasišnekame, pagrojame. Pasvalietis Arnoldas netgi studijuodamas Londone nepamiršta mūsų.
Jaunimas nori groti. Po pamokų susirenka, pasiima raktus ir brazdina iki išnaktų. Jiems net manęs nereikia – vienas iš kito mokosi groti gitara ar kitu instrumentu.
Sandra GROKAUSKAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2014-09-30 „Darbe“
