Patyčių mastas mokyklose – bauginantis

Patycios

Prieš savaitę rašėme, kad Svalios pagrindinėje mokykloje vykusiame direktorių ir pavaduotojų pasitarime buvo išklausyta rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija apie patyčių mastą mokyklose. Seimo nario Antano Matulo inicijuotą tyrimą atliko minėto biuro specialistai.

Vienuolikoje mokyklų apklausta 650 mokinių (51,1 proc. mergaičių ir 48,9 proc. berniukų): 1–4 klasių – 191, 5–8 klasių – 274 ir 9–12 klasių – 185. Daugiausia apklausta ketvirtokų (141), aštuntokų (121), devintokų (87) ir šeštokų (85). Vie-nas iš bendrų pateiktų klausimų buvo apie saugumo pojūtį mokykloje. Gauti duomenys parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų mokinių mokykloje visada jaučiasi saugiai (50,5 proc.). Dažniau saugiai mokykloje jaučiasi 37,6 proc., o visada nesaugiai – tik 3,9 proc. Tačiau iš pirmo žvilgsnio gana neblogus pirmus duomenis paneigia kiti tyrimo metu gauti rezultatai. Net 51, 8 proc. apklaustųjų prisipažino, kad bent kartą per mėnesį mokykloje patyria patyčias iš kitų mokinių. „Menkiausias patyčių protrūkis mokykloje sukelia didelį patyčių paplitimą tarp mokinių. Patyčių poveikį patiria ne tik mokinys iš kurio tyčiojamasi ir tas kuris tyčiojasi, bet ir aplinkiniai, stebintys patyčias ir palaikantys vieną ar kitą pusę. Matydami, kad bendraamžiai, suaugusieji nesikiša, vaikai ima tai laikyti norma ir patyčios jiems tampa kaip natūralus dalykas“, – aiškino tyrimo rezultatus pristatęs Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas Kęstutis Knizikevičius. Beveik kas penktas apklaustas patyčias patyręs mokinys tvirtino, kad mokykloje nesulaukė jokios pagalbos. Tai, anot pranešėjo, rodo didelį ne tik bendraklasių, bet ir mokytojų abejingumą. Remiantis tyrimo duomenimis, dėl to net 37,2 proc. mokinių net nebando ieškoti pagalbos mokykloje.

Pranešėjas gautus duomenis palygino su 2010 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tarptautinio mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo rezultatais. Šio tyrimo duomenimis, 26,2 proc. mokinių teigia bent 2–3 kartus per mėnesį patiriantys patyčias. Ypač didelis kontrastas tarp gilias demokratines tradicijas turinčių ir postsovietinių šalių. Pavyzdžiui, Švedijoje minėtas rodiklis siekia 4 proc., o Latvijoje ir Estijoje – apie 22 proc. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria apie 80 proc. berniukų ir apie 70 proc. mergaičių. Aukos jaučiasi fiziškai ir psichologiškai silpnesnės už agresorius ir bejėgės atkeršyti. Patyčios, įžeidinėjimai ir persekiojimai gali būti įvairių formų, tačiau pagrindiniai šio elgesio elementai yra agresija.

„Palyginti tiksliai Pasvalio rajono savivaldybėje atlikto tyrimo ir PSO atlikto tyrimo duomenų negalime dėl pasirinktų skirtingų tyrimo kriterijų. Tačiau galime teigti, kad mūsų rajono Savivaldybės mokyklose patyčių problema viršija Lietuvos vidurkį“, – sakė K. Knizikevičius.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Visą straipsnį rasite 2014-09-06 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *