Garažų savininkų abejingumą skatina ir lengvatos

1

Iki lapkričio 15 dienos valstybinės žemės nuomininkai privalo sumokėti žemės nuomos mokestį. Šio mokesčio tarifai šiemet liko tokie pat kaip ir pernai. Tačiau, svarstant klausimą dėl šio mokesčio lengvatų, Savivaldybės tarybos nariai bene ilgiausiai diskutavo, ar reikia nuo mokesčio už valstybinės žemės nuomą atleisti garažų bendrijas.
Tokioms bendrijoms priskirta žemė užima beveik septynių hektarų plotą. Iš ankstesnių metų liko per 7,8 tūkst. litų senų žemės nuomos mokesčio skolų. Visa bėda, kad daugelis garažų bendrijų, susikūrusių tuos garažus statant, šiandien kaip juridinis vienetas net nebeegzistuoja.
Savivaldybės vyr. architektas Kęstutis Klivečka minėjo, jog į garažų savininkus ne kartą buvo kreiptasi, kad jie atkurtų ir iš naujo įregistruotų bendrijas. Deja, į tokį raginimą atsiliepė tik nedaugelis ir dabar Pasvalyje yra oficialiai įregistruotos dvi ar trys garažų bendrijos, nors garažų kompleksų turime gerokai daugiau. Anot vyr. architekto, paskata atkurti tas kelias bendrijas buvo joms priskirtame, bet likusiame laisvame žemės plote statomi nauji garažai. Jų savininkai patys inicijuodavo bendrijų atkūrimą ir įregistravimą, nes kitaip nebūtų galėję pradėti statybų bendrijoms priklausančiuose sklypuose.
Tarybos narys Antanas Bartulis priminė, jog apie įsisenėjusias garažų bendrijų skolas už valstybinės žemės nuomą kalbama jau ne pirmus metus.

Pasvalyje realiai yra, matom, kad žmonės jais intensyviai naudojasi, taip pat – ir aplink juos bei po jais esančia žeme, bet jokio mokesčio už tos žemės nuomą valstybei nemoka. Metai iš metų mes konstatuojame tą pačią problemą, bet situacija nesikeičia. Jei neįmanoma mokesčio pareikalauti iš nebeegzistuojančių bendrijų, tai gal reikėtų klausimą spręsti kitaip: žemės nuomos mokestį rinkti tiesiai iš pačių garažų savininkų – siūlė A. Bartulis. – Juk garažo pastatas – tai privatus nekilnojamasis turtas, stovintis ant konkretaus žemės sklypo. Taigi yra ne tik bendrai, bet ir individualiai naudojama žemė.
Tačiau rajono vyr. architektas teigė, jog statant garažus sklypai buvo paskirti ne fiziniams asmenims, t.y. ne garažų savininkams, bet juridiniams asmenims, t.y. garažų bendrijoms. Nors yra užfiksuoti ir bendri, ir kiekvie-nam garažui tenkantys plotai, tačiau žemė išnuomota bendrijoms, o ne atskirų garažų savininkams. Gi žemės nuomos mokesčio pareikalauti galima tik tada, kai asmuo sudaro nuomos sutartį su Valstybine žemės tarnyba. Be to, daugelio garažų savininkai jau ne kartą keitėsi. Jie garažus, vieni kitiems parduoda tik kaip pastatus, be jokių žemės dokumentų.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį rasite 2014-09-04 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.